Wilno nasze

Perspėjimas! Šio teksto turinys gali rodytis labai painus, vaizduoti iškreiptą realybę ar skatinti išeiti iš rutinos ratuko. Bambekliams rekomenduojama neskaityti.

Vilnius - miestas apipintas legendomis, žmonių pasakojimais ir retai kam suvokiama mistika. Sakyčiau, kad tai

įprasta, gi kiekvienas miestas esti su savo laiku ir gyvenimo tempu. Tačiau Vilnius kitoks. Jis <...>.

Pirmoji artimesnė pažintis su Vilniumi - 12 klasėje per
prezentaciją lietuvių kalbos pamokoje.

Miesto pajautimai

Oi tas žmogus ir jo pasirinkimai. Jo norai. Ir priešpriešos. Kartais tikrai pagalvoju, kad esame tik virtinės atsitiktinumų, inercijos varomu veiksmų grandinių.

Untitled (From the series American Roulette)
1988 — Shinya Fujiwara

Šiandien teko nutraukti savo mąstymo mechanizmo poilsio rėžimą kur kas anksčiau nei jis priprato per paskutiniuosius keletą mėnesių. Taip taip, turbūt dar nepabrėžiau fakto, kad nuo rugsėjo mėnesio kardinaliai pakeičiau gyvenamąją vietą, atsitiktinumo ir menko gudrumo dėka įstojau į universitetą ir dabar sėdžiu troleibuse, puškuojančiame į...

Neskubėkim užaugti

Ši tema man tokia artima, kad apie ją esu rašiusi kone kiekviename savo blogo įraše. Tačiau nusprendžiau apie tai parašyti dar kartą. Kodėl? Dėl pasikeitusios gyvenamosios aplinkos (kiekvienas miestas turi savo laiką ir gyvenimo tempą), visuomenės terpės (kasdien susitinku vis įdomesnių asmenybių universitete ir už jo ribų) ir pradėto kaupti informacinio kapitalo (specialybinėse paskaitose sužinau vis aktualesnių ir įtikinamesnių faktų apie šią šiuolaikinio pasaulio problemą), natūraliai prireikė dar kartą pakalbėti apie informacijos srautą, kurį kasdien tenka perleisti per savo filtrą.

3xV+T - Vadinasi Važiuoju Viešuoju Transportu

Jau 21-oji diena kaip važinėjuosi miesto viešuoju transportu. Ir tai puikiausia terpė stebėti žmones ir jų kaukes. Aišku, „šleikomis“ ir autobusais keliauja tik tam tikro visuomenės sluoksnio atstovai (įskaitant ne tokius jau ir vargšus studentus), tačiau vis tiek įmanoma susidaryti tam tikrą vaizdinį.

Pasenusios naujienos

Karklė (nuotrauka neredaguota)

Ilgai laukiau šio momento: melancholiškos nuotaikos, kavos puodelio, sustojimo dabartyje, vienoje akimirkoje. Kažko ilgu, lyg ir liūdna. Galbūt norėčiau į praeitį, o gal - į ateitį. Baisu pažinti save ir suprasti, kad jau moku gyventi dabartyje. Apie ką aš čia? Jau keletą savaičių suprantu, kad man gerai taip, kaip yra. Pagaliau atėjo susitaikymo su dabartimi, su esama situacija, akimirka. Žinoma, dabartinė mano gyvavimo terpė taip pat neeilinė. Vasaros nutikimų potvyniai (o galbūt vadinčiau juos cunamiais) ir atoslūgiai. Mokslo metų pradžia kitame mieste, ir jau universitete. Karuselė užsisuko ir tikiuosi iš jos neiškristi. O dabar apie viską po truputį ir nuo pradžių.

I. Įžanga

Jaudinuosi tarsi bamblys, kuriam rytoj – mokyklos išvyka autobusu į tolimesnį miestą. Nerimstu, tarsi vaikščiočiau viena naktinėmis, neapšviestomis ir pavojingomis miesto gatvėmis. Pirštai dreba ant klaviatūros, tarsi būčiau neišsimiegojusi. Kas gi man darosi? Po šitiekos nerimastingų pasvarstymų ir spėliojimų, po tiek įvairiausių pokyčių ir naujienų gyvenime – aš ir vėl čia, juodai baltoje minčių strauto transliacijoje.

Meile, Tu.

Meilė priverčia Žemę suktis. Meilė suteikia esmės mūsų kūnams ir sieloms. Meilė - tai...

Žmogus gyvenime ne sykį užduos tą patį miglotą klausimą. Bandys sustyguoti meilės sąvoką. Įvynioti į blizgantį žodžių žaismą. Deja, jam teks nusivilti. Meilė plati kaip vandenynas, beformė kaip vėjas. Ji tarsi Dievas.

Meilė yra visur.

Vieną trumpą

Briony May Smith iliustracija

“Laziness is not a sin, it‘s just a shortage of energy.”

Mėnuo. Ar tai daug, ar mažai? Abstrakti ta laiko sąvoka. Jurga Ivanauskaitė Placebe pasakoja apie galimybė sklęsti laiku, grįžti į praeitį. Šatrijos Ragana Sename dvare taip pat teigia seną kaip pasaulis Rytų išmintį - gyvenimas tik sapnas sapne. ir dar prideda Euripido žodžius: Kas žino, ar mūsų gyvenimas nėra mirimas,| Mirimas gi ar ne gyvenimas? Dar paminėkime laiko skyles, mokslinius paaiškinimus, kaip Žemės laikas sekundė po sekundės, valanda po valandos eina į pabaigą. Tad visos šios teorijos įrodo faktą, kad laikas yra labai neapibrėžta arba labai plati, apimanti daug mokslo sričių, tema.

Little genius

Genijus - žmogus, turintis didelę kūrybinę galią. (lkz.lt)

Jau kelias savaites mintimis vis grįžtu prie žurnalisto, enciklopedinės publicistikos pradininko ir tiesiog išmintingo žmogaus Algimanto Čekuolio straipsnio. Jis užkabino aiškiai išsakyta mintimi - kartos visada skyrėsi viena nuo kitos, bet ne tiek kiek dabar. Pats straipsnio pavadinimas - Genijai ir jų kalvės - nusako lyg ir labai siauros žmonių grupės ypatybes. Visuomet genijus lygindavau su žmonėmis, turinčiais Dievo dovaną, talentą, tam tikrą prigimtį. Bet pasirodo, viskas yra kiek kitaip. 

Pabiro

Na ką gis. Esti tokia mintis, kad minorinės nuotaikos padeda gimti puikiausiam menui. O aš dar laikausi baisios klišės - negalima rašyti daug, o tai išsisemsi. Esu įsitikinusi, kad užrašyta mintis, kad ir kokia ji bebūtų, tampa ilgaamžė, atžymėta laike. Ir šios prielaidos yra tiesa. Jos užrašytos čia ir užrašytos jos įgavo formą. Tai - mintims įpūsta gyvybė.

Triušiai nėra zuikiai

Skaitydama išsiugdžiau norą labiausiai užkabinančias mintis brauktis pieštuku.

iliustracija iš
Antoine de Saint-Exupéry, Le Petit Prince

 Šį vakarą mano požiūriui įtaką daro rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir jos Placebas. Keista pažintis sieja mane su šia menininke. Metų metus namuose riogsojusios jos mintys knygų formatu mane sudomino tik dabar, po sąlyginai artimesnės pažinties.. Antakalnio kapinėse.

Sutrupėję eskizai aka jei gali - nepublikuok

Reims Bagpiper

Jaunasis šių laikų režisierius Tadas Vidmantas (nežinau kiek jis jaunas, bet man jis visada toks liks), viename interviu pasidalino nepaprastai šiuolaikiniam IT technologijų vartotojui reikšminga mintimi - taupyk interneto talpą ir nekelk viso šlamšto į internetą. Bei pridėjo - jaunam kūrėjui netgi būtina turėti savo idealą, autoritetą. Mokykis iš jo, kopijuok jį, tačiau visų savo rezultatų neskelbk viešoje erdvėje.

Šioms mintims paantrino ir The Guardian publicistas Colinas Robinsonas sakydamas - Jei gali nepublikuoti, nepublikuok.

Aš esu Raseiniai

Nebūkime pigūs

Esu pikta. Ir šįkart - ne be pagrindo. Žinote, galite sakyti, čia jaunatviškas maksimalizmas ar noras neigti sistemą. Tačiau sistema yra sugedusi. Apie ką čia kalbu? Apie Raseinių žiniasklaidos sudarytą Raseinių įvaizdį visos Lietuvos visuomenės akyse.

Potvynis

Filippo Lippi (1406-1469)

Alchemiko laboratorija, trečios durys iš dešinės. Šioje patalpoje, kur nuo lubų lyg pat marmuro plokštėmis išklotų grindų driekiasi voratinkliai, nakties tamsoje švytintys neonine spalva, verda mano gyvenimas. Kaip ir tas katilas, pakabintas virš beržinėmis malkomis kūrenamos ugnies. Jame, be įvairių žolelių antpilų, nežinomų burtų ir čiornajų magijų, verda ir mano likimas, mano, gyvenimas, mano ateitis.

Minčių srauto tekstas (II): Odė Sigitui Parulskiui

Ir ar aš nusipiginau,
 katinų nuotraukas dėdama?

Nepabaigti ir nepradėti, perdaryti ir mąstymo ravose įklimpę bei brandinami darbai. Lyg nieko ir neįvyko, kaip neturiu kuo dalintis, tačiau kyla pagunda pakalbėti - nors tu ką. Tiesa, vis stengiuosi iš savęs išvaryti kažką didingesnio, skanesnio ir labiau skaitomo. Deja, tie minties blizgantys stikliukai tūno giliai po pilkųjų minčių sluoksiu. Taigi tataigis, šįkart, kaip jau esu išradinėjusi (čia ir čia), dalinuosi svetimomis mintimis ir savomis jų interpretacijomis. Dėkoju eseistui Sigitui Parulskiui už paskolintas (pavogtas) idėjas. Tikiu, kad jis net ir skaitydamas šį įrašą per daug nesupyktų. Rodos, jis panaši blogio šaknis kaip ir aš. O gal tai tiesiog pirminis, susikurtas įvaizdis.

Nieko nebijau, tik bijau, kad šis žinojimas nebūtų nekokybiškas. (Mintis, kilusi iš šiandien per lietuvių kalbos pamoką žiūrėtos paskaitos).

Savimeilės kailiuko glostymas

Iliuctracija iš Beatrix Potter istorijos -
The Fairy Caravan

Šeštadienio rytas, jaukus arbatos puodelis ir keistai šovusi idėja rašyti. Šįkart ne tema padiktavo įrašo pavadinimą, o priešingai - anądien bendraudama su giminystės ryšiais susijusiu asmenimi, panaudojau šį žodžių junginį. Iš kur jis kilo, kodėl ir kam? - atsakysiu lengviausiai ištariamais žodžiais pasaulyje - aš nežinau. Tiesiog Savimeilės kailiuko glostymas. Kas tai? Ar šis, kad ir metaforinis veiksmas, yra teisingas? Ir kaip mus ir mūsų gyvenimo kokybę veikia šis veiksmas?

Nepatogi tiesa

Jaučiu, kad šį kartą bus ypač sunku sudėlioti mintis ir pasakyti tai, ką noriu. Visuomet didžiulis iššūkis kalbėti apie tai, apie ką diskutuojame kone kasdien.

Ši vieta kaip ir Bažnyčia - nėra tik pastatas. Kaip ir religija - tai šventas dalykas. Mokslas. Taip, senasis gerasis Mokslas.