Potvynis

Filippo Lippi (1406-1469)

Alchemiko laboratorija, trečios durys iš dešinės. Šioje patalpoje, kur nuo lubų lyg pat marmuro plokštėmis išklotų grindų driekiasi voratinkliai, nakties tamsoje švytintys neonine spalva, verda mano gyvenimas. Kaip ir tas katilas, pakabintas virš beržinėmis malkomis kūrenamos ugnies. Jame, be įvairių žolelių antpilų, nežinomų burtų ir čiornajų magijų, verda ir mano likimas, mano, gyvenimas, mano ateitis.

Šiandien šis branduolinės energijos turintis viralas susimaišė su miego trūkumo prisotintais anglies dvideginio burbuliukais. Tereiktų vieno žiūpsnelio kofeino ir konsistencija prasiskiestų. Žinia, ne kartą šis metodas buvo taikytas praeityje. Kartais skubant į pasaulio mokyklą, ryte, dar paukštukams miegant ant pašalusių vyšnės šakų, turėdavau keltis, ir katile dar neužvirus mąstymo šiupiniui, budintis kofeinu ir priverstiniu metodu žadinti minimalios ir siauros logikos aparatą.

O kas jei katilas įskiltų? O gal jis jau įskilęs? Kas žino. Alchemijos laboratorija - tai tikrai ne ta vieta, kurioje galioja visi pasaulio dėsniai. Ir aš joje jau skaičiuojanti antrą dešimtmetį, vis dar nesuprantu - ar tai kas vykta čia, šią akimirką - ne sapnas. O gal sapnas sapne?

Alchemija - tas senas, senas kaip pasaulis mokslas. Kiek jame išlikusio tikrumo, o kiek - pačių homus sapiens sapiens sugalvotų istorijų. Klausimas po klausimo - kokie žmonės, kokie išminčiai galėjo imtis tokio darbo - stengtis išrasti nemirtingumą. Ir tiesa, tai buvo ne vienkartinis bandymas. Babelio bokštas, Adomas ir Ieva - daugybė konteksto, žyminčio žmogaus silpnumą jo įsivaizduojamoje stiprybėje.

Sulaužyti ir sugadinti  - taip lengva, taip baisiai smagu. O kas kurs? O kam kurti? Tos didžios laboratorijas, dalelių greitintuvai, galbūt veikiantys kaip laiko mašinos. Tie tuneliai ir šachtos po jomis. Tiek kalbant geografiniu, tiek netiesioginia prasme - žmogaus ir mąstymas, informacija ir šviesos greitis. Viskas visur visada. Susiję.

Ir paskutinė žinutė iš šios alchemijos laboratorijas, o galbūt - minčių kalvės:

Tiesiog taip. Kaip mažas beibis negaliu atsidžiaugti šiuo lietuviškos muzikos pakilimu. Tik tik. Tiek.