Minčių srauto tekstas (I)

Bence Bakonyi. Urbanite.

Nors ir atostogos - šventas reikalas, vis mąstymo mechanizme susiformuoja mintys apie mokyklą. Ne apie sistemą, pastatą ar žmones joje. Tiesiog mokyklą kaip po gyvenimo dalį. Mokytis, mokinti, išmokti. Per vieną iš pamokų ir apie A. Škėmos Baltą drobulę kalbėjome (apie pirmuosius įspūdžius, patirtus dar vasarą skaitant šį kūrinį čičia). Ir aptarėme būdą, kaip užrašytas tas tekstas. Vadinamas jis - minčių srauto tekstu. Pakibo šis pavadinimas mano pasąmonėje ir su visam liko noras pakopijuoti šią idėją. Ir šią akimirką rašau visiškai taip, kaip girdžiu savo mąstymo mechanizme. Šio mechanizmo signalus trumpina klausomos dainos garsai. Tad iš kažkur rašymo fone išdygusią Rihanna keičiu į kiek santūresnį Passenger ir bandau ganyti idėjas minčių srautui rašyti.

Nepaprastas buvimas paprastu

Paprastumas yra gerai. Tačiau žodis gerai per daug paprastas šiuolaikininėje švietimo sistemoje. Prisimenu, kaip prieš keletą metų, vos peržengus gimnazijos slenkstį, mums buvo pasakyta: nevartokite žodžių geras ir blogas. Jie per paprasti. Dabar, po keletos metų, vis dar prisimenu šią mintį. Kyla klausimas, kodėl negalime būti, kalbėti, mąstyti paprastai. Kodėl paprastumas taip lengvai tapatinamas su prastumu? Ir ar šiuolaikiniame pasaulyje būti paprastu – neįprasta?

Šie laikai ir žmogus

Per ilgai nesusikaupiu įrašui. Lyg taupyčiau mintis rimtam surašymui. Lyg tykočiau rimto laimikio. - Šiuos žodžius užrašiau lapkričio 18 dieną ir rodos, jie buvo tikslūs. Tykojau laimikio ir dabar jį lyg ir sumedžiojau. Visas įrašas vienu prisėdimu.

Trys teiginiai

Neurono portretinė nuotrauka :D

Per keletą dienų teko priimti nemažą duomenų kiekį, kuris per savaitgalį kristalizavosi į rimtesnius teiginius:

☻Rašymas - tarsi narkotikas. - Aidas Marčėnas

☻ Žmonės kaip debesys. Jie lyg ir iš to paties, bet vis kitokios formos. Ir jie visuomet keičiasi. - Aidas Marčėnas

☻Tiesa tapo klasikinė. Bet klasikinės tiesos nėra, yra tik klasikinis melas. Tiesa visuomet žmogiška. - D. Volkogonovas.

Nieko rimto: mintys - kibirkštys

Nebegaliu neberašyti. Savaičių savaitėmis spaudžiau visas mintis, rašiau daugybę užrašų kur papuolė - telefone, kompiuteryje, užrašų knygutėje, mintyse dėliojausi įvairius principus, nuomones, kitų žmonių mintis. Bet jų jokia forma nerealizavau. Kodėl? Brandinau. Nesinorėjo kaip ir kiekvieną kartą į kibernetinę erdvę paleisti dar vieno tuščio, vidinio balso sukurto monologo. Nors ir dabar rašau neturėdama išgrynintos temos ir tolumoje girdint Franz Kafkos žodžius, kad "Bet kuri kalba yra melas", vėl improvizuosiu.

Pamąstymai. Žmogus - pats sau tikslas

Dah tribidah. Savaitė, antra. Palaukit, kelinta savaitė mokykloje? VĖL. Joje. Kas buvo vasarą, ištirpo kaip paskutinis pavasario sniegas, o mokslai, moksliukai, pamokos, pertraukos ir visi kiti mokykliniai ypatumai vėl stojo į savo vietas. Kasdieninė rutina. Taip tas pastovios monotonijos labirintas vadinasi. O gal ir ne monotonijos? Bandykim pasiaiškinti.

Interviu su savimi

Girdėti paskutiniai vasaros atodūsiai. Ne ne ne, šįkart nehiperbolizuosiu ir nesimėtysiu metaforomis į kairę ir į dešinę. Tiesiog pildau seną užmanymą - surašiau interviu su savimi. Dėl ko, kas ir kaip, viskas paaiškės skaitant mano pokalbį su savimi.

Šitame rašyme vengiau žodžio gyvenimas. Jį panaudojau gal kokį sykį kitą, bet gyvenimui kažkaip sunkiai radau sinonimų.

Silpnų nervų žmonėms ir heiterei(iams) :D - tai labai labai subjektyvus interviu, su visiškai šališka nuomone. Gi klausimus užduodu ir atsakau aš pati. Tad, kas tikisi labai įdomios istorijos, turbūt turės nusivilti: šįkart stengiausi kiek įmanoma mažiau kalbėti apie tai, ką mąstau, galvoju, svajoju. Vien poreikių išvardinimas, minimalus praeities detalių kiekis ir šiokios tokios žinios iš plačiojo pasaulio. Tik tiek šiandienos rašyme. Laura.

Karklė 2013 Live Music Beach

*"Keltuvas"

Langų valytojas (New York, 1972)

Sunku sukoncentruoti mintis apie tai, apie ką kalbama metų metus mokyklose, ir taip, kad mintys skirtųsi nuo kitų nuomonių, kitų žmonių įsitikinimų. Vienintelė paguoda - "Keltuvo" (ne ne ne ir dar kartą ne "Baltos drobulės" pavadinimui!) dar nespėjau sugadinti mokykliniais nagrinėjimais. Taip, tai ką dabar sakau - visiškai neargumentuotą: kodėl man nepatinka "Baltos drobulės" pavadinimas? Kodėl negaliu susitaikyti su mokykliniu knygos nagrinėjimu? Ir klausimai, ir idėjos chaotiškos. Tai "Baltos drobulės" efektas (šiuos sakinius dėstau tik ką užvertus paskutinį romano puslapį). O kas, jeigu beprotiškas chaosas ir yra tikrasis šio kūrinio stebuklas? Išmokti beprotiškai rašyti - ar tai reiškia būti bepročiu?

Egzaminai ir Kartą savanoriaujant..

 Disassembly by Brendan Monroe

Prieš mane dar vienas baltos spalvos langas. Jis kaip ir visada pilnas paslapties. Paslapties, koks šįkart jis bus po laiko, praleisto pildant jį. O kad jis bus, tai tikrai...

Виктор Пелевин "Т." - kokis fainūlis suraštinis

Kuomet daugybė stalčiaus kubinių centimetrų pradeda užimti užrašai, išrašai ir citatos iš įvairių knygų, pradedi sukti galvą, kaip šį lyg ir kiek senovinį rankų darbą (rašymą ranką) vertėtų pakeisti. Ir žinoma - į pagalbą pasitelkiu kaip visada vienintelį ir nepakartojamą šiuolaikinio pasaulio priemonę - internetinį blogą. Te skaito visas pasaulis :D

VDU - daugiau nei specialybė (mokinės akimis)

VDU - trys raidės 2013 metų birželio 9 - 14 dienomis reiškusios daug daugiau nei tik Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimo sutrumpinimą. VDU tapo mano namais, mokykla (plačiąja prasme), naujų atradimų, draugų, žinių ir tobulėjimo vieta. "VDU vasaros mokykla 2013" -  puikiausia vasaros pradžia, kokią tik galėjau įsivaizduoti.