Triušiai nėra zuikiai

Skaitydama išsiugdžiau norą labiausiai užkabinančias mintis brauktis pieštuku.

iliustracija iš
Antoine de Saint-Exupéry, Le Petit Prince

 Šį vakarą mano požiūriui įtaką daro rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir jos Placebas. Keista pažintis sieja mane su šia menininke. Metų metus namuose riogsojusios jos mintys knygų formatu mane sudomino tik dabar, po sąlyginai artimesnės pažinties.. Antakalnio kapinėse.

Neinterpretuosiu konkrečių knygos ištraukų. Bandysiu perteikti emociją, kuri užgimė skaitant Placebą.

Apie rašymą

Baltų kalendorius

Mintis, jog rašytinis tekstas ar net žodinė kalba nesugeba tiksliai perteikti mąstymo mechanizme esančios minties, manyje reiškiasi dažnai. Jurgos Ivanauskaitės pastebėjimas, kad kiekvieną žodį skiria tarpas arba pauzė, šį pasvarstymą prikėlė n-tajam gyvenimui.

Įsivaizduokime pyragą be saldaus pertepimo. Kalendorių be pažymėtų savaitgalių. Gėles be žiedų.  Be detalių, šie pavyzdžiai prarastų savo tikrąją prigimtį ir žavesį. Taip ir mechanizme besisukančios idėjos, keistos faktų nuotrupos, persipynusios su įvairiomis patirties, emocijų ir jausmų išraiškomis: įgavusios žodžio (oro virpėjimų) arba ženklų (lietuvių kalboje - 32) formą, jos tėra savo paties atspindys, mažutėlė mozaikos dalelė.

Apie tą patį jau esu kalbėjusi, cituodama ir Francą Kafką - Bet kuri kalba yra melas.

Nėra pabaigos. Yra tik perėjimas į kitą formą. Su tokia mintimi pradėjau ieškoti naujo, stabilesnio ir saugesnio savęs reiškimo būdo pavyzdžių. Ir prisiminiau neverbalinę kalbą.

Pirmieji netvirti žingsniai, arba kontroliuojama kritimo būsena (mokslininkai taip vadina ėjimą, kai prarasdamas pusiausvyrą statai vieną koją prieš kitą, krenti ant jos, tada vėl statai pirmąją, krenti ant jos ir t.t.) buvo pasiekta skaitant Artūro Konano Doilio Šerloką Holmsą. Dedukcijos metodu detalėse galima įžvelgti daug daugiau nei visumoje. Ir nereikia būti nei Šerliu nei Vatsonu. Tereikia šiek tiek teorinių žinių ir praktikos jas taikant.

Žmogus. 

Savo bendru supratimu, neverbalinę kalbą interpretuoju kaip kūno judesius (dažniausiai - nevalingus), kuriuose yra užkoduota daug daug informacijos apie žmogaus asmenybę, jo vidinį pasaulį.

Neverbalinė kalba yra universali, bet įvairių tautybių žmonės turi skirtingų jos išraiškų. Italų kalboje didžiulę vietą užima įvairūs rankų mostai. Taip pat ir apsikabinimai, bučiavimai į žandus, nedidelis atstumas tarp žmonių. Visi šie italams (ir daugybei kitų šiltesniu klimatu pasižymintiems šalių gyventojams) būdingi bruožai glumina mane - šiaurietę iš konservų Lietuvos.

Mūsų asmeninės erdvės poreikį galime išvysti kone kiekvienoje viešojoje erdvėje: autobuse ir traukinyje stengiamės sėdėti po vieną. Parduotuvėje tikimės neprisiliesti ir net nepriartėti prie kito žmogaus ne mažiau kaip dviejų žingsnių atstumu. Bibliotekoje susigūžiame ir slepiame savo žvilgsnį nuo nepažįstamų akių, jas nukreipdami į knygų nugarėlių studijas. Kaip vėžliukai ninzės vaikštome kiautuoti, persmelkti kasdieninių rūpesčių, rutinos. Nenuostabu, kad taip retai sutikdami šypsenas aplinkinių veiduose, patys grimztame į pilkumos, neigimo, ir drįsčiau sakyti, egoizmo liūną.

Iš prancūzų filmo - Populaire (2012)

Grįžtu prie neverbalinės kalbos. Egzistuoja įvairių hipotezių, nujautimų, šeštųjų pojūčių, deja vu efektų ir ekstrasensinių spėjimų. Mūsų vyzdžiai išsiplečia, kuomet galvojame apie mums malonius dalykus (pasitikrinkite veidrodyje!). Akys nukrypsta į apačią arba į viršų, kuomet mąstome. Dauguma meluodami mirksime greičiau. Tai tik keletas, ir tik su vienam mūsų organui - akimis, priklausančių neverbalinės kalbos pavyzdžių. Įsivaizduokite, ką galėtumėte nuveikti puikiai įvaldę kūno kalbos meną?!

Kita neverbalinės kalbos rūšis - mūsų apranga. Ji gali pasakyti apie mūsų finansinę būklę, padėtį visuomenėje. Prisimindami istoriją, galime teigti, kad taip buvo jau nuo seniausiu laikų. Ir kad ir kaip stengiamės puoselėti vienybės ir vienodumo idėjas, tai išryškėja ir nūdienos pasaulyje. 

Tragiška, kad pradedami kurti belyčiai drabužiai. Trokštame užmaskuoti vyrų ir moterų skirtumus, kurie yra pagrindas vyrų ir moterų tarpusavio santykiuose. Taip taip, išgirdote teisingai. Mus, vyrus ir moteris, daug labiau sieja mūsų skirtumai, nei panašumai. Tačiau tai dar kita tema.

Vėl bandant grįžti prie aprangos, galima išskirti ir įvairių detalių svarbą. Pavyzdžiui batai gali pasakyti kur pastaruoju metu lankėsi jų savininkas, ar jis vairuoja automobilį (avalynė tam tikrose vietose nusitrina), koks jo požiūris į tvarką, švarą, kiek jo dienotvarkė užimta.

Grįžtant prie brand‘ų (prekės ženklų), ilgiau besidomint mada, mąstymo mechanizme susidėlioja įvairių mados namų ir jų išskirtinių bruožų (ne tik logotipo) mozaika. 

Pavyzdžiai

Elie Saab, Spring Summer 2014

Elle Saab išsiskiria rafinuotumu, nėriniais, pastelinėmis spalvomis ir tobulo kirpimo siluetais. 

Alexander McQueen, Autumn Winter 2013-2014

Alexander McQueen‘o mados namai turi savitą kampuotumą, kaukolių, angelų tematiką, metai iš metų vysto panašių delninukių variacijas.

Dolce&Gabbana, Milan Fashion Week 2014

Dolce&Gabbana kūryba remiasi įvairių istorinių laikotarpių motyvais (paskutiniuoju metu užsisedėta su Sicilijos kraštui būdingomis detalėmis, nors šiais metai būta ir permainų).

Paskutinis akordas. Baigiant padrikos informacijos ir subjektyvios nuomonės viziją, linkiu šį savaitgalį domėtis. Perskaitykite knygą. Pažiūrėkite TED konferenciją. Išvykite į netolimą kelionę. Apsilankykite muziejuje. Užeikite į parduotuvėlę, kuria visuomet ignoruojate. Tai atgaivins, sužadins smalsumą ir bent akimirkai išplėš iš plokščios kasdienybės.