Trys teiginiai

Neurono portretinė nuotrauka :D

Per keletą dienų teko priimti nemažą duomenų kiekį, kuris per savaitgalį kristalizavosi į rimtesnius teiginius:

☻Rašymas - tarsi narkotikas. - Aidas Marčėnas

☻ Žmonės kaip debesys. Jie lyg ir iš to paties, bet vis kitokios formos. Ir jie visuomet keičiasi. - Aidas Marčėnas

☻Tiesa tapo klasikinė. Bet klasikinės tiesos nėra, yra tik klasikinis melas. Tiesa visuomet žmogiška. - D. Volkogonovas.

Apie rašymą, lygu prikausomybei.

Linguojantys šuniukai

 Išgirdus poeto Aido Marčėno mintį, kad rašymas rašytojui - tarsi narkotikas, norisi tik linkčioti galvą, kaip

tam šuniukui ant galinio mašinos lango (taip taip, braukiaam, stilius. Bet kaip kitaip įvardinti tą vietą - mašino galinio lango palangės vieta? na, tarkim). Taigi, visiškai sutinku su šia mintimi. Pradėjus rašyti tai, ką noriu, o ne ką privalau, sunku sustoti. Ir tai tampa mąstymo būdu. Rašai, nagrinėji užrašytas mintis ir pradedi stengtis taisyti jau nebe tai, ką išdėstai ant balto popieriaus lapo, bet tai, ką turėjau dar prieš tai, savo mąstymo mechanizme: Kodėl aš taip sugalvojau? Ar ta mintis teisinga? Kaip ir kur pritaikyti šią mintį? <...>

Žmonės - debesys. Šis teiginys po susitikimo su Aidu Marčėnu manyje skambėjo dar ilgą laiką. Gi taikliau ir nepasakysi. Visi mes esame žmonės - taip, kaip ir debesys visi yra tik debesys, tačiau esame skirtingi - kaip ir debesies vienodo nerasi. Kažkas fantastiško ir nerealaus. O trečias punktas - kad žmonės, kaip ir debesys nuolatos keičiasi, mane išvis nugalėjo. Gi tikrai - pabadykite atkartoti savo vienos dienos veiksmų seka taip pat, kaip buvo vakar. Sakysite, neprisimenate? Ne tai svarbiausia. Mes tiesiog negalime likti tokiais pačiais. Net ir metų metus eidami į tą patį darbą, apsipirkinėdami tame pačiame prekybos centre ir važiuodami namo su ta pačia mašina, mes matome pasaulį vis per kitokios nuotaikos akinius (keistas įvaizdis, bet gana vaizdingas), galvojame vis apie kitus dalykus ir jau esame susirinkę naujų patirčių, kurios keičia esančios situacijos matomumą.

<...>

Laikas. Dar vienas vienetas, kurio galime skaičiuoti savo patirtis. Kaip praleidau dieną? Ar ji buvo produktyvi? Nors skamba ganėtinai keistai, bet net šis klausimas šiais laikais tapo nuvalkiotas. Visi kalbame apie tai, kaip neturime laiko, kokie esame pavargę ar užsiėmę, tačiau iš tikro net negalvojame apie tai, kaip galėtume sutvarkyti susidariusią problemą (laiko švaistymas - tai tikrai problema). Čičia (ne šičia, čičia) prisiminiau dar vieną tiesą: Gyvenimas dėl nieko nesustoja. Ir iš tiesų: kaip tie debesys, mes kursuojame įvairiais dangaus (gyvenimo) maršrutais, o kursuodami eikvojame savo laiką. Ar pasirinktas kelias - iš tiesų teisingas? Sunku pasakyti, nes, kad ir kaip būtų gaila, ateities dažnas nenuspėja, o logika ne visada suveikia. <...>

Maskva, 1909

Klasikinės tiesos. Klasikinis melas. Šitą citatą pasisavinau iš istorijos vadovėlio. Ir ji buvo naudojama aprašant Lenino vykdomą politiką. Tribidah, šis kontekstas kažkokiu būdu iškart keičia minties reikšmę. Na, bet įsivaizduokime, kad ji vis dar tiesiog nekalta mintis. 

Taigi, kodėl negali būti klasikinės tiesos, o esti tik klasikinis melas? Kažin, ar įmanoma rasti vieną teisingą atsakymą šiai minčiai argumentuoti. Bet kadangi tačiau šiame bloge vyrauja mano subjektyvi nuomone, bandau aiškinti kaip papuolė: perskaičius šią klasikinės tiesos mintį, vėl grįžau prie Kafkos - Bet kokia kalba yra melas. Bet tiesa nuo bet kokios kalbos juk skiriasi, ar ne? Tiesos savoką LKŽ (Lietuvių kalbos žodynas) aiškina taip: kas atitinka tikrovę, teisybę. O kas jei tikrovę ir teisybę suvokiame visi skirtingai? Juk suvokimas - labai asmeniškas dalykas. Tad iš klasikinės tiesos gali likti tik klasikinis melas - neteisybė.

Tiek minčių lietaus šiam sekmadienio vakarui, arba labai labai ankstyvam pirmadienio rytui. 

P.S. Apie gyvenimo kelius ir jų teisingumą. Vis dėlto turbūt yra asmenybių, kurios turi daugybė valios ir sugeba susitvarkyti gyvenimą kaip reikiant. Kodėl taip sakau? Tik baigusi rašyti savo gilią mintį, prisiminiau vieną VDU dėstytojo pasakojimą, kaip jis susiplanavo savo ateitį ir vis dar gyvena pagal savo susikurtą planą bei taip siekia savo gyvenimo tikslų. Na, tai jau kita tema (temos pavadinimas - būdai siekti gyvenimo tikslo), bet vis dėlto mano mintis paneigta (busted! :D).

P.P.S. Liko Klasikinės tiesos ir melo citatos nepaaiškintas sakinys - Tiesa visuomet žmogiška.