 |
| Autoportretas. Anykščiai, 2015 vasara. |
Kartą rimtai susiėmiau su tėčiu. Na, tiksliau pasakius, susirėmė tada mūsų protai. Mano, naivus paaugliškas užsispyrimas ir tėčio, per metus sukaupta išmintis.
Nepamenu kaip pokalbis prasidėjo, tačiau jam įsisiūbavus išgirdau sąvoką gyvenimo tiesos. Ak, tas paaugliškas ragų statymas. Tada tik burbtelėjau po nosimi, kad viską ir taip žinau, ir nuėjau savais keliais.
Šiandien stoviu ant to paties kelio, ant kurio tėtis jau buvo užvedęs prieš keletą metų. Ieškau senų kaip pasaulis, bet man dar nežinomų gyvenimo tiesų.
