Trys teiginiai

Neurono portretinė nuotrauka :D

Per keletą dienų teko priimti nemažą duomenų kiekį, kuris per savaitgalį kristalizavosi į rimtesnius teiginius:

☻Rašymas - tarsi narkotikas. - Aidas Marčėnas

☻ Žmonės kaip debesys. Jie lyg ir iš to paties, bet vis kitokios formos. Ir jie visuomet keičiasi. - Aidas Marčėnas

☻Tiesa tapo klasikinė. Bet klasikinės tiesos nėra, yra tik klasikinis melas. Tiesa visuomet žmogiška. - D. Volkogonovas.

Nieko rimto: mintys - kibirkštys

Nebegaliu neberašyti. Savaičių savaitėmis spaudžiau visas mintis, rašiau daugybę užrašų kur papuolė - telefone, kompiuteryje, užrašų knygutėje, mintyse dėliojausi įvairius principus, nuomones, kitų žmonių mintis. Bet jų jokia forma nerealizavau. Kodėl? Brandinau. Nesinorėjo kaip ir kiekvieną kartą į kibernetinę erdvę paleisti dar vieno tuščio, vidinio balso sukurto monologo. Nors ir dabar rašau neturėdama išgrynintos temos ir tolumoje girdint Franz Kafkos žodžius, kad "Bet kuri kalba yra melas", vėl improvizuosiu.