Potvynis

Filippo Lippi (1406-1469)

Alchemiko laboratorija, trečios durys iš dešinės. Šioje patalpoje, kur nuo lubų lyg pat marmuro plokštėmis išklotų grindų driekiasi voratinkliai, nakties tamsoje švytintys neonine spalva, verda mano gyvenimas. Kaip ir tas katilas, pakabintas virš beržinėmis malkomis kūrenamos ugnies. Jame, be įvairių žolelių antpilų, nežinomų burtų ir čiornajų magijų, verda ir mano likimas, mano, gyvenimas, mano ateitis.

Minčių srauto tekstas (II): Odė Sigitui Parulskiui

Ir ar aš nusipiginau,
 katinų nuotraukas dėdama?

Nepabaigti ir nepradėti, perdaryti ir mąstymo ravose įklimpę bei brandinami darbai. Lyg nieko ir neįvyko, kaip neturiu kuo dalintis, tačiau kyla pagunda pakalbėti - nors tu ką. Tiesa, vis stengiuosi iš savęs išvaryti kažką didingesnio, skanesnio ir labiau skaitomo. Deja, tie minties blizgantys stikliukai tūno giliai po pilkųjų minčių sluoksiu. Taigi tataigis, šįkart, kaip jau esu išradinėjusi (čia ir čia), dalinuosi svetimomis mintimis ir savomis jų interpretacijomis. Dėkoju eseistui Sigitui Parulskiui už paskolintas (pavogtas) idėjas. Tikiu, kad jis net ir skaitydamas šį įrašą per daug nesupyktų. Rodos, jis panaši blogio šaknis kaip ir aš. O gal tai tiesiog pirminis, susikurtas įvaizdis.

Nieko nebijau, tik bijau, kad šis žinojimas nebūtų nekokybiškas. (Mintis, kilusi iš šiandien per lietuvių kalbos pamoką žiūrėtos paskaitos).

Savimeilės kailiuko glostymas

Iliuctracija iš Beatrix Potter istorijos -
The Fairy Caravan

Šeštadienio rytas, jaukus arbatos puodelis ir keistai šovusi idėja rašyti. Šįkart ne tema padiktavo įrašo pavadinimą, o priešingai - anądien bendraudama su giminystės ryšiais susijusiu asmenimi, panaudojau šį žodžių junginį. Iš kur jis kilo, kodėl ir kam? - atsakysiu lengviausiai ištariamais žodžiais pasaulyje - aš nežinau. Tiesiog Savimeilės kailiuko glostymas. Kas tai? Ar šis, kad ir metaforinis veiksmas, yra teisingas? Ir kaip mus ir mūsų gyvenimo kokybę veikia šis veiksmas?