 |
| Karklė (nuotrauka neredaguota) |
Ilgai laukiau šio momento: melancholiškos nuotaikos, kavos
puodelio, sustojimo dabartyje, vienoje akimirkoje. Kažko ilgu, lyg ir liūdna.
Galbūt norėčiau į praeitį, o gal - į ateitį. Baisu pažinti save ir suprasti,
kad jau moku gyventi dabartyje. Apie ką aš čia? Jau keletą savaičių suprantu,
kad man gerai taip, kaip yra. Pagaliau atėjo susitaikymo su dabartimi, su esama
situacija, akimirka. Žinoma, dabartinė mano gyvavimo terpė taip pat neeilinė.
Vasaros nutikimų potvyniai (o galbūt vadinčiau juos cunamiais) ir
atoslūgiai. Mokslo metų pradžia kitame mieste, ir jau universitete. Karuselė užsisuko ir tikiuosi iš jos neiškristi. O dabar apie viską po truputį ir
nuo pradžių.
