Egzaminai ir Kartą savanoriaujant..

 Disassembly by Brendan Monroe

Prieš mane dar vienas baltos spalvos langas. Jis kaip ir visada pilnas paslapties. Paslapties, koks šįkart jis bus po laiko, praleisto pildant jį. O kad jis bus, tai tikrai...

                                 * * *                               * * *

Nori užaugti? Cha cha cha cha...

Pastarąsias dienas leidau sau nieko neveikti. Iš tiesų kiek gailiuosi, nes kažkur savyje jaučiu tiksint didžiulį laikrodį, kuris skaičiuoja laiką iki vasaros pabaigos, t.y. iki to momento, kuomet užvirs pekla pavadinimu E G Z A M I N A I. Ir tas pragarėlis tikrai nebus labai linksmas. Iš nuomonių apie šių metų egzaminus imu galvoti, kad aišku, jog niekas neaišku. Vieniems jie buvo lengvi, kiti šaukia apie diskriminacijas, lengvatas lenkams, dar kiti kuždasi apie kažkokius naujoviškus klausimus, įvardindami juos kaip kas būtų, jeigu būtų. Žinoma, nereikia čia ašaroti ir sielotis, kaip mus vėl užgrius naujooovės ir egzaminų pakeitimai. Visiems ar bent jau daugumai teko dalyvauti egzaminų loterijoj. Juk sėsdamas į egzamino vietą, nežinai kas bus tuose popierėliuose, kurie ale parodys tavo per 12 metų sukauptas žinias. Tas mane labiausiai ir baugina - kokio eksperimento laboratoriniais triušiukais būsime mes, 2014 metų abiturientai? 

Na, neišsiskleisiu čia su savo baimingom mintim apie ateitį. Juk gyvenimas tuo ir spalvingas, jog jame pilna pakilimų ir nuopolių, argi ne? 

Pelėsiais ir kerpėm.. Not, šiai piliai šie žodžiai
visiškai netinka :D

Šis taikios spalvos lopinėlis turėjo būti skirtas visai kitai temai: praeitą savaitgalį teko lankytis Panemunės pilyje vykusiame menų festivalyje Pilies Aidas 2013 ir išpildyti dar vieną pažadą sau - nors kartą vasaros metu savanoriauti!  Jei kas paprašytų apsakyti tas tris dienas keliais žodžiais, tai turbūt skambėtų kaip TAI BUVO NEREALU. Ir nerealu - visomis prasmėmis: būrys fainuolių iš Jurbarko ir jo apylinkių, didinga ir naujam gyvenimui prikelta Panemunės (Vytėnų) pilis, pirma išvyka į Jurbarką, susitikimas su Lietuvos scenos žvaigždėmis ir žvaigždutėmis... Bepildant šį sąraša, iškyla vienas labai gilią prasmę turintis klausimas, kurį jau ne kartą girdėjau: AR UŽ SAVANORYSTĘ NEGAUNI PINIGŲ!? Uh, net kažkaip nemaloniai pasijuntu kuomet reikia ištarti neigiamą atsakymą. Vis dėlto dabar jau tvirtai galiu pareikšti, kad savanorystė duoda tokius išgyvenimus, įspūdžius ir potyrius, kokių nenusipirksi už jokius pinigus. Ir tęsdama prisiminimų sąrašą, į šios vasaros I made it list‘ą taip pat jau įtraukiau bemiegę naktį ir pasisėdėjimą naktį prie laužo po labai labai žvaigždėtu dangumi...

Ataušus pirmiesiems prisiminimams, išsisklaidė ir tas hiperbolizuotas KAIP BUVO FAINIAI koncentratas (jergau, rašau kaip žmogus, mėgstantis nesuprantamas aukšto lygio frazes xDD). Iš tiesų, sunku žodžiais aprašyti potyrius, kurie turi didžiulį efektą žmogaus vidiniam pasauliui. Nors dabar galbūt to nejaučiu, bet esu įsitikinusi, kad po kurio laiko iš šios 3 dienų patirties atrasiu daugybę argumentų kad ir lietuvių kalbos pamokoms, turėsiu bendrą supratimą apie tokio tipo renginius, žinosiu kur yra Jurbarkas ir kokie jėginiai žmonės ten gyvena :D

Tuo šį kartą ir baigsiu. Kaip visada nieko konkretaus ir aiškaus, tačiau tikiuosi, kad kas nors bent susimąstys apie savanorystės privalumus ar bent nebeklaus, kiek valiutos per valandą gauni už savanoriavimą..

P.S. Nuoširdus ir didžiulis AČIŪ Pilies Aido 2013 organizatoriams, savanoriams (labai labai labai! :3), savanorių koordinatorei Linai, festivalio dalyviams, taipogi apsaugos tarnybai ir visiems visiems prisidėjusiems prie šio renginio.

You made my Summer! :)