Šie laikai ir žmogus

Per ilgai nesusikaupiu įrašui. Lyg taupyčiau mintis rimtam surašymui. Lyg tykočiau rimto laimikio. - Šiuos žodžius užrašiau lapkričio 18 dieną ir rodos, jie buvo tikslūs. Tykojau laimikio ir dabar jį lyg ir sumedžiojau. Visas įrašas vienu prisėdimu.

Rašau, kaišioju įvairaus formato mintis į savo smegenų stalčiukus. Antrą savaitę įsivaizduoju kaip mano smegenys - tarsi didelis gumulas sujunginėtų laidų kurie reaguoja į kiekvieną aplinkos veiksnį. O kaip dar tas neaprėpiamo dydžio informacijos kiekis, kuris pasiekia mūsų mechanizmus kone kiekvieną sekundę. Tik pamanykit, kiek visokio šlamšto perskrodžia mūsų mąstymo mechanizmą: rytinis Facebook - check, pokalbiai apie nieką - check, vėl Facebook, Instagram, Youtube, 15min- check, check, check, check... Tiesiog braška traška oras nuo informacijos virpėjimo.

O kaip dėl informacijos išgryninimo? Kaip nepasiklysti tarp viso to šlamšto? Pamokose vis išgirstame ką nors naujo, bet skubame tai nurašyti - aj, neįdomu, čia nesąmonė. Ar tik nepripratome gauti sukramtyta, beveik suvirškintą informaciją? Mano manymu, pripratome prie lengvumo ir nebemokame susikaupti, prisiversti imtis rimto, sunkaus darbo. Pamokose išgirsta informacija praplaukia taip ir nepasiekusi mūsų mąstymo mechanizmo. Neberandame naujų idėjų, kabindamiesi į stereotipines nuomones. Taip elgdamiesi, mes net nesugebame to pripažinti. Juk viskas gerai. Taip visi daro. Toks tas šiuolaikinis pasaulis.

Net rašyti apie šiuolaikinį pasaulį, kuriam primetamos visos esamos  blogybės, net tai - jau nuobodu ir nuvalkiota. Vertybės? Kokios dar vertybės? Kas tai? Su kuo tai valgoma?

Nemanykite, kad teisiu ką nors kitą, o ne save. Vienintelis rimtas pavyzdys šio mašinalaus gyvenimo esu pati aš. Jau keletą savaičių detaliau gilindamasi į savo, žmonių, aplinkos ypatumus, matomi dėsningumai tiesiog stebina. 

Pakalbėkime, kad ir apie tą pačią informaciją. Nuostabu, kiek galimybių suteikia šiuolaikinė žinių sklaida. Hiperkomunikacija. Skamba taip super duper. Bet. 

Prieš keletą savaičių Lietuvoje lankėsi sociologas Z. Baumanas, kuris Vytauto Didžiojo universitete, kartu su prof. L. Donskiu vedė diskusiją tema „Moralinis jautrumas netikrumo amžiuje: prof. Z. Baumano ir prof. L. Donskio dialogai“. Šios diskusijos transkripcija man kelia tokią galybę pamąstymų, kad negaliu šiomis mintimis nepasidalinti.

I. Sociologas Z. Baumanas: Vienas visiems akivaizdus veiksnys yra mūsų gyvenimo padalijimas į prijungtį (online) ir atjungtį (offline).

Argi kada apie tai susimąstėte? Džiaugiuosi dar galėdama prisiminti laikus, kuomet vienintelė priemonės, siejančios mane su išoriniu pasauliu buvo televizorius, radijas, laikraštis ir knyga, na ir švenčių proga - laidinis telefonas (nors kažin kam aš juo skambindavau :D). Nors buvau maža, bet malonu žinoti, kad buvo pasaulis, kuriame neegzistavo šiuolaikinės technikos priemonės. Tas offline ir online gyvenimas. Tas nesuskaičiuojamų galimybių gyvenimas, kuomet pasirinkti tampa vis sunkiau. Kaip nepaklysti: offline aš ir online aš. O galbūt tai vienas ir tas pats?

II. Sociologas Z. Baumanas: Kaip matome, modernūs žmonės kažkur skuba, lekia, tad vertėtų jiems užduoti keletą klausimų. Pirmas klausimas – nuo ko jie bėga, kas juos stumia iš nugaros? O antras klausimas, kurį galime užduoti, –  į ką, kur link jie bėga?

David Cox Windy Day

Šie klausimai, ypač pirmasis, labai jau dažnai klausiamas šiame amžiuje. Galbūt pasaulio pabaigų pranašystės
mus verčia skubėti gyventi? O galbūt vejames mirtį? Nemanau. Tiesiog tame sūkuryje galimybių, pasirinkimo laisvėje ir teisėje mes užmirštame gyventi. Puolame prie vieno, po to prie kito.Viena ausimi nugirstame vieną mintį, o po akimirkos jau klausomės kitos naujienos, kad ir sklindančios iš už Ramiojo vandenyno. Tai lyginant su praeitimi, išryškėja žymus kontrastas. 

Neišsiplečiant prie šios temos, tenoriu pasakyti, kad nesmerkiu šiuolaikinės skubos ir lėkimo. Tikrai ne tai noriu pasakyti. Manau, kad netgi nuostabus dalykas, kiek galima nuveikti. Paros laiką it kokią žmogeliukų girlianda, akordeono dumbles įmanoma tampyti, sustumti į vieną vienetą ir išskleisti į toli toli nusidriekusią laiko juostą. Vis dėlto nereikėtų užmiršti, kad turėdami šią stebuklingą galią (ypač lengvindami savo gyvenimus visokiais išmanuliais ir hiper duper komunikacijom) nereikėtų piktnaudžiauti laiku ir tomis pačiomis mums suteikiamomis galimybėmis. 

III. Sociologas Z. Baumanas: Mes susirgome trumparegyste ateičiai. <...> šitą betikslę būseną skatina dviejų veiksnių derinys. <...> nebeesame užtikrinti, kad nuėję miegoti pabusime tam pačiam pasauly kaip vakar, ir ar viskas bus gerai, o gal pernakt tapsime bedarbiais? <...>Vadinasi, gyvenimas takiosios modernybės sąlygomis jums neleidžia pasiduoti polinkiui gyventi pagal įpročius, remtis sėkminga ankstesne patirtimi, nes niekad negalite būti užtikrinti jos pritaikymo galimybėmis ateityje. Taip kad turite visada išlikti budrūs ir žengti koja kojon su pokyčiais.

Taifūno Filipinuose rezultatai (šaltinis: Los Angeles Times)

Ah, iš mano noro pakomentuoti keletą žodžių, gavosi visa citata. Kad ir kaip bebūtų, šį sociologo mintis tiesiog sukrečianti. Tiek savo originalumu, tiek paprastu tikslumu. Juk iš tikrųjų pastovumas, seklumas, susitaikymas tapo tarsi keiksmažodžiai dabartinėje visuomenėje. Maišto, naujovių, inovatyvumo! Šaukia reklamos, medija, šaukia visuomeninis gyvenimas. Norėdamas gyventi pilnavertį gyvenimą, esi tiesiog priverstas sekti naujausias madas, įsigyti naujausias technologijas, domėtis visomis aktualiausiomis ne tik miesto, rajono ar šalies naujienomis, tačiau turi būti susipažinęs ir su tarptautinėmis aktualijomis. Berašydami paskutinįjį sakinį, prisiminiau ne per seniausiai girdėtą mintį ir apie profesiją ir žmogų, norintį pasiekti karjeros aukštumų - žinok visko po truputį, būk lankstus, mokėk greitai prisitaikyti, greitai apdoroti informaciją. Dar kitą mintis - lankstyk protą, neleisk jam sustabarėti. 

Tai štai toks minčių lietus iš po ganėtinai ilgo tylos rūko. Uh, myliu metaforinę kalba. Labos nakties, iki susitikimo ateities pamąstymuose.

P.S. Visą diskusiją galite rasti šiuo adresu: http://sociologai.lt/2013/z-baumano-ir-l-donskio-diskusija-apie-moralini-jautruma-netikrumo-amziuje/