Suma Summarum

Palydėjom? Palydėjom.

Štai ir „starij novij god“. Ta proga ir aš suzgribau pabandyti bent šiek tiek sustruktūruotai aptarti praėjusiais metais patirtus „-iausius“ įvykius ir atrastus dalykus. Kokia nauda iš to jums? Galbūt šiame mano rašinėlyje atrasite kažką negirdėto, nematyto ir tai leis jums papildyti „Tikslai 2015“ arba „Svajonių TOP 100: 2015 edition“ sąrašus. Tad nieko nelaukiant, pradedu.

Metų festivalis - PLJS 2014 („Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas 2014“). Tokios intelektualinės erdvės festivalio pavidale tikrai nesitikėjau. Jei kas pasijaučia apsvaigęs (žinoma, teigiama šio žodžio reikšme) nuo gero pokalbio, svarių diskusijų ir estetiškos aplinkos - linkiu dar nuvykti į šį festivalį. Tai puiki proga pabendrauti su visuomenės veikėjais, dainininkais, aktoriais, rašytojais, politikais. Patirtis byloja – Kubilius irgi moka juokauti. Tad po dviejų metų renkamės Visuomenės harmonizavimo parke, PLJS 2016!

Metų miestai – Lietuva ir toliau beatodairiškai stebina. Telšiai, Ignalina, Druskininkai – 2014 metų atradimai.

Telšiai žavi miesto urbanistiniu veidu. Žemaitijos sostinė yra vienas iš nedaugelio miestų Lietuvoje, kurio centre plyti ežeras. Tad takas aplink Masčio ežerą, akustika pribloškiantis amfiteatras, VDA Telšių fakulteto studentų kurtos skulptūros, išsidėsčiusios visame mieste ir akį traukiantis senamiestis tikrai nenuvils ir labai didelio keliauninko. Taip pat Telšiuose siūlyčiau nuvykti į žemaičių muziejų „Alka“, kuriame pamatysite daugybę Lietuvos istoriją menančių eksponatų, turėsite progos apžiūrėti garsiausių Lietuvos menininkų tapytus paveikslus ir net apžvelgti ganėtinai įspūdingą gyvūnų iškamšų parodą.

Ignalinos apylinkėse

Ignalina – tai vienas iš naujesnių miestų Lietuvoje, susiformavusių tik XIX amžiuje, kada buvo buvo tiesiamas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis. Vis dėlto miestas stebina gamtos ir architektūros santarve, akį džiugina ES fondų įsisavintų lėšų pagalba sutvarkytas miesto centras, gatvės, gimnazija ir daugelis pastatų. Lankantis Ignalinoje, taip pat vertėtų nuklysti ir į Labanoro girią visai netoliese ar tiesiog nuvykti prie vieno iš daugelio aplink šį miestą išsidėsčiusių ežerų. Skaisčią Vasaros naktį čia tikrai pavyks išvysti ir Paukščių Taką.

Druskininkai - tai ramybės ir meno dermė. Visiems pavargusiems didesniųjų miestų gyventojams pravartu nuvykti į Druskininkuose įsikūrusias sanatorijas, pasivaikščioti šio miesto gatvėmis, o į savo maršrutą įtraukti ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų lankymą. Kodėl? Nes tik atsidūręs XXa. pradžios troboje, nuo kitų to laikmečio pastatų lyg ir nieko neišsiskiriančioje, pagalvoji, kaip nerealu, kad tokioje paprastoje erdvėje gimė toks didis genijus. Tad visiems, norintiems atrasti dar kitą Lietuvos veidą, linkiu tai įvykdyti per ateinančias 363 dienas.

 

Druskininkuose aplankyta N. Luščinaitės - Krinickienės skulptūrų paroda irgi paliko stiprią impresiją. Iki š. m. kovo 30 ir jūs dar galite ją išvysti V. K. Jonyno galerijoje

Metų knyga – Kaip neišskirčiau ir mėgstamiausios dainos, taip ir su knyga. Tačiau šioje temoje norėčiau paminėti Aidą Marčėną, kuris pagaliau mane, kaip mažą vaiką už rankos, atvedė į lietuvių literatūros lobius. Iki šio autoriaus labai nenoriai imdavau skaityti lietuviškus raštus. Džiaugiuosi pagaliau suvokusi, kad lietuvis lietuviui gali pasakyti kai kuriuos dalykus puse lūpų ir viens kitą jie liks supratę. Viliuosi, kad lietuvių mokytojos, taip stipriai ujamos ir keikiamos mokinių mokymo įstaigose, išliks lietuviško žodžio skleidėjomis ir sugebės įdomiai, o svarbiausia įsimintinai ir gyvai papasakoti apie lietuvių rašytojus. Tad naujiems metams – naujas iššūkis – paskaityti Vidūno ir Vaižganto raštus.

„Etno ISTERIJA!“ momentas. Beje, prisiminiau, kad šiame festivalyje sutikau anglą, kuris buvo Queen'ų  koncerte Wembley  stadione '86 metais. Nerealu!

Metų „pirmas kartas“ – radijo laidos vedimas. Džiaugiuosi įmetusi save į šią balą ir kartu įpareigojau save augti, domėtis ir tobulėti. Visuomet buvau baisi „malykla“, tad radijo laidos vedimas verčia nuleisti garą, galvoti kaip ir ką kalbi. VDU radijuje sutikau ir kursiokę Emiliją, kurios pastovūs priminimai, idėjos ir ugningas charakteris neleido užmigti. Viliuosi, kad sugrįžus į naują radijo sezoną jau vasario mėnesį, muzikinėje pokalbių laidoje „Muzikinis kontaktas“ turėsime dar daug „kitokių“ pašnekovų, įvairios muzikos ir tik gerėjantį laidos formatą.

Prie „pirmo karto“ reikėtų paminėti ir tarptautinio festivalio “Etno ISTERIJA!” organizavimą. Tai geriausias įrodymas, kad jaunatviškas maksimalizmas nėra jau toks blogas dalykas. Aš ir dar keletas jaunų asmenybių, kurioms neužtenka „tiek, kiek yra“ per keletą mėnesių sulipdėme renginį daugiau nei 100 žmonių. Renginį organizavome, galima sakyti, internetu, apie mus rašė ne vienas laikraštis, priėmėme 60 menininkų iš viso pasaulio – manau, tai tikrai įrodo, kad viskas yra įmanoma, tik reikia labai labai to norėti.  Ko palinkėčiau šiems metams? Turbūt neužmiršti daugiau duoti, negu imti.

Už Raseinių, prie Dubysos ir
su dviračiu

Metų atradimas – dviratis. Tik 2014 metų vasarą išmokau juo važiuoti (taip taip, sunki buvo vaikystė :D). Labai labai dėkoju Julijai, kuri buvo geras spyris į minkštąją vietą, privertęs nuvyti visas susižalojimo ir nemokėjimo gėdos baimes. Tad vienas pasivažinėjimas peraugo į 300 kilometrų. Atradau ne tik naujų vietų, gatvių, didesnių nuokalnių savo gimtuosiuose Raseiniuose, bet išnaršiau ir apylinkių lauko keliukus, ir kaimelius bei Dubysos regioninio parko teritoriją žygyje su profesionaliais dviratininkais. Ir tikrai – nėra nuostabesnio pojūčio kaip gamtos grožis, laisvė, adrenalinas ir puiki kompanija viename. Naujiems metams sau skiriu užduotį – 500 kilometrų!  

Metų jausmas – jausmas, kurį patiri teisingai atsakius protmūšio klausimą. 2014-aisiais prisijungiau prie komandos ir dalyvavau „Protų kovose“. Pasirodo, pergalės skonis tikrai saldus. Ir nors tos pergalės mažos, tai nekeičia džiaugsmo, kurį tiesiog fiziškai jauti, kuomet „iš bendro išprūsimo“ atsakai į sukčiausią klausimą ir supranti, kad smegenų užkaboriuose glūdi baisiai daug gėrio. 2015 pasižadėjimas – kaupti tuose minčių skladukuose dar ir dar daugiau informacijos ir pagaliau stipriai padirbėti prie savo minties rūmo (angl. mind/ memory palace), kol jis dar visai nesugriuvo.

"Europa Royale Kaunas" eksterjeras

Metų konferencija – „Jaunas verslas“. Ši konferencija, nors ir reklaminė, organizuota Lietuvos kredito unijos Kaune, tačiau paliko tikrai stiprų įspūdį. Organizuotumas, pasisakytojai (tarp jų – Andrius Užkalnis, Justinas Pikelis, Aidis Dalykas iš „Socialaus Marketingo“ ir Milda Mitkutė – „Vinted“ įkūrėja) ir pati konferencijos erdvė ("Europa Royale Kaunas" viešbutis, įsikūręs tarpukario spaustuvės patalpose) tikrai suteikia šiai konferencijai „Metų –iausios“ titulą. Beje, dar liko didokas, 10 puslapių konspektas. 2015 metams pasižadu panaudoti jį studijose (matytas viešasis kalbėjimas tikrai kėlė minčių užsirašymui) ir savo kitose kombinacijose.

Suma Summarum. Už rašto ribų liko neapsakytos savanorystės festivaliuose, kuriuose įvyko TIEK daug visko, kad užtektų geram nuotykių romanui sukurpti. Neapraudojau ir  valstybinių brandos egzaminų laikymo, nes jie tikrai nebuvo tokie ypatingi, kaip pavyzdžiui, automobilio vairavimo egzaminas. Nesureikšminau ir stojimo į universitetą, persikraustymo į Kauną. O kur dar pačios netikėčiausios pažintys, pasibaigusios ir besitęsiančios įvairiomis variacijomis... (nemėgstu tritaškių, bet čia jis būtinas, kitaip pradėsiu rašyt i autobiografiją, o ne rašinėlį).

Baigdama šią trumpą 2014 metų analizę, noriu palinkėti sau bei kitiems to ir ano 2015 metams. Nors tie naujametiniai palinkėjimai labai jau dažnai būna šabloniški, bet turbūt svarbu karts nuo karto tai tiesiog reikia išgirsti. Tad linkiu naujų vėjų, nešančių vis kitokias idėjas, veiklas, savęs išbandymus. Nors tas paaugliškas maksimalizmas jau, rodos, po truputį atslūgsta, bet vis dar esu įsitikinusi, kad tik planingai siekiant nepasiekiamo, bet stipriai tikint savo sėkme, įmanomi ir nerealiausi dalykai. Taigis tataigis, nebijokim svajoti, nusvilti, parklupti, truputį patingėti, BET neužmigti Snieguolės miegu ir visada judėti, krutėti ir veikti. O tada ir 2015 prabėgs kaip vienas šviesos žybsnis.