Laimės formula

Sveiki. Sveikinuosi, ne tik norėdama būti mandagi, sveikinuosi, tarsi norėdama priminti apie save – taip, aš vis dar su jumis! Tiesa tokia, kad keliems mėnesiams tarsi buvau išskydęs savo pačios šešėlis. O gal buvau kur išvykusi, pati to nesuvokdama? Vienaip ar kitaip, praėjusius mėnesius leidausi nešama kasdienybės, aplinkinių prašymų vykdymu ir minimaliais veiksmais (miegas, valgymas, namų ruoša, egzaminai, <...>). Šis atsiribojimas nuo tikrovės turbūt ir lėmė atsivertimą į save – turbūt per visą savo kelių dešimtmečių gyvenimą tiek daug negalvojau apie save, apie tai kas esu ir kur einu. Kodėl? Nes visuomet šventai tikėjau, kad apie save kalbėti, galvoti, o juo labiau analizuoti – nemandagu ir labai negražu. Tačiau šiuo požiūris kardinaliai pasikeitė – kas mes, jeigu ne mes patys? Tad tada, kai vidinis aš pradėjo stūgauti ir prašytis būti išleistas, nusprendžiau – nuo savęs nepabėgsiu, teks sau nebemeluoti ir nebepriešgyniauti.

Skamba kaip visiškas anekdotas – pykstuosi su savimi. Bet visi mes šiek tiek esame su savimi susipykę – jei ne, tai kodėl dar nesame visiški šedevrai, tobulumo viršūnės? Tad tikėdama, kad ne tik aš, bet ir daugelis jūsų, žiemos metu dažniau pagalvojate apie dalykus, apie kuriuos, rodos, neprivalu susimąstyti, bandysiu taip pat panagrinėti daugiau neapčiuopiamus teorinius gyvenimo aspektus.

Pradėjusi tokia nevienareikšmiška nata, galbūt turėčiau apsistoti ties pavadinime slypinčia tema – gi vis dėlto nuo pirmadienio ir vėl grįšiu į mokslo gūžtą, kurioje teks ir nuosekliau mąstyti bei rašyti. Tad laimė – daugelio gyvenimo tikslas, o gal pavadinkime, siekiamas rezultatas. Apie laimingo žmogaus būsena pastaruoju metu vis dažniau susimąstydavau. Gal ta pilkuma, tas nykumas vertė taip elgtis (Ak, tas tamsusis metų sezonas, kuomet kaupiame savyje įvairias atsargas – ne tik maistinės, bet ir informacinės vertės). Dėliojau ir vis perkratydavau galvoje šį monologą, bet vis dėlto sukurpiau keletą baigtų ir išgrynintų minčių.

Victor Habchy

Laimė man (nekalbu apie visų žmonių skirtingus poreikius, vertybes ir iš ten išvinguriuojančius laimės apibūdinimus kitiems) – tai aštrus ir skaidrus supratimas, kad bet koks veiksmas gali būti įgyvendintas. Kad atsijojus visus likimus, aukštesniąsias jėgas ir šalutinius aplinkos veiksnius, aš galiu pasiekti beveik neįmanomų dalykų. Tik neveiksnumas nuslopina galimybes. Idėjos ir tęstinumas seka iš vyksmo. Gi kaip ten sakoma – pabaiga – tai tik naujo pradžia?

Bet tai tik „laimės link“ projekto viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių. Kita – dalinimasis veiksmu ir jo rezultatais. Šiuos kelis mėnesius kažkodėl užsispyrusi nebendravau su kitais žmonėmis. Ir kažkodėl tikėjau, kad taip yra geriau. Gal dėl to, kad dabartyje egzistuoja puikūs būdai gaišti laiką ir kartu atsiriboti nuo visko ir visų, tylėti ir tausoti save kažkokiam nušvitimui, buvo visai nesunku. Tačiau dabar suvokiu – žmogus negali išgyventi be kito žmogaus, be galimybės išsisakyti, būdo išpurtyti iš savęs visą ką kaupi ir laikai savyje. Juk bet kuris atsiskyrėlis vis tiek galiausiai ieško kontakto su aplinka, bet kokio atsako į tai, ką turi savyje.

Na, o galiausiai, kuomet veiksmas ne tik įvykdomas, bet juo ir pasidalinama, galime pagalvoti ir apie to veiksmo rezultato kokybę. Kiek į jį buvo įdėtą laiko ir pastangų? Kruopštumo? Tikrumo? Kiek visa tai buvo padaryta ne inercijos, o tikslingo siekimo būdu? Ties šia vieta ir baigiu. Nes laimė, toliau skildama į vis mažesnes daleles, pradeda sietis su valia, vėliau su mylima veikla, o galiausiai vėl grįžtame nuo ko pradėjome – į save. Linkiu ir jums atsigręžti į save, paklausti, manau, vieno svarbiausio klausimo – ar esi laimėje? O jei atsakymas neigiamas – nestypsoti laukiant palankaus vėjo ar stebuklingo laimės apsireiškimo. Apraudojus savo negalėjimus, įvykdžius visas argumentų „kodėl galėčiau to nedaryti“ ir „kas man trukdo tuo užsimti“ analizes, tiesiog pakilti iš vietos ir pradėti judėti.

Galutinė Elbės laimės formula: veiksmas + dalinimasis su kitais + -esnio veiksmo siekimas = laimė

Labai jau gili čia ta teorija. Tad dar pridedu ir teoriją atspindintį pavyzdį:

Kepu pyragą -> dalinuosi su kitais -> ieškodama skanesnio pyrago recepto iškepu vis geresnį pyragą = vis daugiau laimės.

Iki pasimatymo.