Taip taip taip. Tenka susitaikyti su faktu, kad baigta. Rudens atostogos, poilsis, nieko neveikimas, spalio mėnesis, vasaros laikas.. Norim nenorim, viskas baigėsi. Ir nieko čia nepadarysi, ryt ir poryt, ir dieną po rytojaus eisim ir gyvensim kaip iki šiol. Tik viskas bus kiek tamsiau, šalčiau ir niūriau. Na, bet neapsistokim prie šių melancholiškų minčių. Dar mėnesiukas kitas - štai ir Kalėdos, o gal net tiek nereiks laukti - žiūrėk, greitu metu aplankęs kokį prekybcentrį pamatysi kalėdiniais puošmenas ir išgirsi Shakin Stevens‘o "Merry Christmas Everyone"..
Šios ir kitos mintys mane lydėjo pastaruoju metu - kaip greit temsta, vėl į mokyklą, ką daryt ką daryt..!? Gal nieko čia ir nepadarysi, į Ispaniją greituoju būdu neišsikraustysi, tačiau kasdienybę paįvairinti galime ir būdami čia, Lietuvoje. Ir nereikia toli ieškoti. Kokie tai būdai? Jų yra daugybė, tačiau šią savaitę mano favoritai buvo filmų žiūrėjimas ir knygų skaitymas.
Audrey Hepburn filme "Kaip pavogti milijoną"
Kadras iš filmo
Audrey Hepburn, Peter O‘Toole ir "Kaip pavogti milijoną" ("How to Steal a Million"). Štai toks mano pasirinkimas. Nemarusis kinas, gyvuojantis, žiūrimas ir mylimas ne vieną dešimtmetį ("How to Steal a Million" sukurtas 1966 metais). Galbūt vaidyba kartais ir atrodo dirbtina, kiek perspausta, tačiau daugelis šiuolaikinių filmų neprilygsta tiek savo režisūra, tiek scenarijumi ar kokybe šiai romantiniai komedijai. Taip pat ir Audrey Hepburn grožis, apranga (rūbų dizaineris - Hubert de Givenchy) ir makiažas nepadarytų gėdos ir XXI amžiuje. Kaip ir nenuvalkiota Nikolės ir Simono meilės istorija, kuomet nereikia nei ypatingų dekoracijų, įspūdingų garso takelių ar aistringų scenų, kad dviejų žmonių meilė atrodytų įtikinamai. Visame filme vyrauja žmonių pokalbiai, šioks toks įmantrumas ir manieringumas, labai jau būdingas Paryžiui, kuriame ir vyksta filmo veiksmas. Net ir vagystė - pagrindinis filmo epizodas - ir ji atliekama apgalvojant kiekvieną detalę, jungiant dviejų žmonių meilės istoriją, humorą bei intrigą. Tad, jei esate prieš senąjį kiną, tiesiog prisiminkite, kad: old is gold.
Na, o jei susižavėsite senojo kino filmais, dar keletas mano rekomendacijų:
"Roman Holiday"
"Roman Holiday" (1953) kartu su Audrey Hepburn ir Gregory Peck‘u. Filmo veiksmas vyksta gražiojoje Italijoje, Romoje, tad nors juosta ir nespalvota, tačiau aplinkos grožis, aktorių profesionalumas bei scenarijaus originalumas ir vėl jus stebins.
"Gone with the Wind" (1939), kuriame vaidina Vivien Leigh bei Clarc Gable. Pirmasis spalvotas filmas kino istorijoje. Charizmatiškos asmenybės, kiek keistoka vaidyba bei scenarijus, paremtas to paties pavadinimo Margaret Mitchell knygos motyvais palieka neišdildoma įspūdį.
"Gone with the Wind"
Nei vienas iš šių filmų specialiais efektais neprilygs šiuolaikinio filmo. Nėra ko lyginti ir vaizdo kokybės. Net ir žiūrint juos kartais suima žiovulys ar tiesiog norisi išjungti. Tačiau tai filmai, kurie mintyse palieka dalelę savęs. Sunku aprašyti kas tai: užsilieka ir veikėjų dialogų gabalėliai ir aktorių manieros ar filme dominuojanti aplinka. Tai taip pat puikus būdas susipažinti su tuometine, prieš daugiau nei pusšimtį metų vyravusia kultūra, mada ir istorija. Šie ir kiti, dar geriau žinomi klasikos fondo filmai gali būti puikus kontekstas ir rašant rašinius ar tiesiog palaikant pokalbį. Todėl negaiškite laiko žiūrėdami šiuolaikines vamyriadas ar vilkolakių meilės istorijas, o laiką naudingiau praleiskite domėdamiesi kino klasiką.
Šiam kartui tiek, savo skaitytų knygų apžvalgą palieku kitam įrašui, labos ramios Jums nakties, nesunkaus pirmadienio ir susitiksime ateityje! : )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą