ITALIA

Venecija

Vienuoliktasis įrašas ir antroji mano, Elbės iš Raseinių istorija. ITALIJA. Nors šioje kelionėje buvau mėnesio pradžioje, bet tik dabar pradedu suvokti, kokios tai buvo įsimintinos dienos. Atsitiktinai radusi kelionės dienoraštį, sumąsčiau visą tai aprašyti savo bloge. Na, vargu ar tuos kelis prikeverzotus lapus galėčiau lyginti su Radvilos Našlaitėlio kelionės apybraižomis, netgi sunku tai pavadinti užrašais. Vis dėlto tie keli brūkštelėjimai, rašyti dažniausiai dienos pabaigoje, atmintyje atgaivino tiek daug prisiminimų, kad juos visus (ar bent daugumą) bandysiu suguldyti į šį įrašą.

Turbūt kiekvienam aplankytam miestui reiktų sukurpti po atskirą įrašą, suminėti vietas, kuriose tiesiog būtina pabuvoti, ką privalu pamatyti, kuriame parke pasėdėti ar ką suvalgyti. Bet to aš nedarysiu. Ne dėl to, kad nieko nemačiau ar, kad Italijoje nėra ką apžiūrėti. Tiesiog kiekvienas iš mūsų toje pačioje kelionėje, lankant tuos pačius objektus, matytume juos skirtingai ir mintyse išliktų vis kitokie prisiminimai. Dabar, prabėgus daugiau nei trims savaitėms, galvoje labiau atgimsta kelionės detalės, neypatingos smulkmenos, nei Renesansinių miestų vaizdai.. Tad niekados nesiremkite kitų žmonių nuomonėmis apie miestą ar šalį, kurioje nesate buvę - nuvykite ten ir patys įsitikinkite! 

     *    *   *                           *  *  *

Kuomet Ryanair užaugina sparnus..

Spalio 5d. Mes Bolonijoj! Le Italija, mmm :3 Nuostabūs vaizdai, mandagūs žmonės, skanūs kvapai ir šiltas oras. Pirmi kelionės įspūdžiai buvo ganėtinai varginantys - kelionė autobusu į Varšuvą, persėdimas į traukinį, vėl autobusas ir tik tuomet pasiektas Modlino oro uostas.. Iš tikro dar nejaučiu to fakto, jog esu Italijoj.. Toks lauktas momentas, tarsi kokio stebuklo, bet nieko neįvyko.. Na dar liko laiko, tikiuosi tai suprasti..

Pirmieji mano gyvenime matyti tikri kalnai ♥ 

Žiūrint į šį mano pirmąjį įrašą, bandau prisiminti koks buvo tas tikrasis pirmas Italijos įspūdis. Nors skrydis truko kiek ilgiau nei valandą, pasikeitė ne tik laiko juosta, bet kažkas daugiau.. Įsimintiniausia - oro kaita. Tas šilumos gūsis vos išlipus iš lėktuvo, pritrenkia. Ir žmonių šypsenos. Mandagumas. Atrodo, tokios mažos smulkmenos, bet kuomet nemokėdamas kalbos susikalbi su žmogumi tiesiog veido išraiška, jautiesi kur kas geriau...

Šiokis tokis šiukšlinėlis po turgaus Bolonijos centre naktį

Beje, kalbant apie pačią Boloniją, iš visų trijų Italijos miestų, kuriuose lankiausi (Bolonija, Florencija, Venecija), šis man labiausiai tiko ir patiko. Nors didžiausias viltis dėjau į Florenciją (Assassin‘s Creed‘o žaidimo įtaka x.x), tačiau Bolonijos arkadų galerijos su marmurinėmis grindimis vietoj šaligatvių, motorolerių pilnas senamiestis ir mažesnis turistų skaičiaus nei kur kitur, šiam miestui pelnė geriausią vietą mano reitingų lentelėje.

Vietinė Venecijos policija

 Spalio 6d. Antroji diena ir mes netikėtai, vietinių raginamos, skubame į Veneciją. Pirma atėjusi į galvą mintis? Kažkas nerealaus. Taip pat ir Lietuvos vėliava, vos tik įžengus į miestą, nuteikė teigiamai. Šimtai gatvelių, sodelių, akligatvių ir vis jie su savo istorijomis... Renesansinis miestas, kuris stebina savo puikybe, originalumu ir išradingumu. Vitrinos, nuklotos šventiniais rūbais, suvenyrais, rašymui skirtomis plunksnomis ir dekoracijomis nukelia turistus, tokius kaip mes, į šio miesto aukso amžių...

Maro metu daktarai dėvėdavo štai tokius apdarus

Venecija - stebuklas po atviru dangumi. Sunku šį miestą kaip kitaip ir apibūdinti. Tiltai tilteliai tilteliukai, gatvelės, besibaigiančios tiesiog stačiai vandeniu (kyla klausimas kaip naktį ten neužsimušti :D), gondolos su tobulai švilpaujančiais gondolininkais ir... turistai turistai turistai.. Žinoma, tokį miestą būtina aplankyti visiems, tačiau kai pasijauti nešamas minios, kažkaip visas žavesys dingsta ir norisi tik trauktis į atokesnį užkaborį.. Bet kokiu atveju, joks pasakojimas apie Veneciją ir jos paslaptingą žavesį nepadės susidaryti tikrojo vaizdo. Tiesiog nesnauskite, nes šiam miestui jau dabar rašomas mirties nuosprendis - Venecija pamažu skęsta.

Lauros gatvė Florencijoje

Spalio 7d. Nuo ryto lekiame į Florenciją. Bolonijos traukinių stotis, 7 platforma, greitasis traukinys. Deja, kelias kalnuotas ir daugiausia važiuojame tuneliais. Ausis užgultos nuo didžiulio greičio.. Štai ir miestas. Katedros miestas, nes ji stovi pačioje miesto širdyje - Duomo aikštėje. Florencija žavi savo bažnyčiomis, senamiesčiu ir tiltu, aplipusiu namais nameliais. Florencijos panorama nuo kalno taip pat užgniaužia kvapą...

Duomo katedros detalė, Florencija

Taigi, Florencija - 100% Renesanso miestas, skendintis prabangoje ir didybėje. Sunku net išvardinti, kiek žymių žmonių, pakeitusių meno ir pasaulio istoriją, jame gyveno. Sunku išvardinti ir visus jų paliktus meno kūrinius bei nuveiktus darbus Florencijoje. Šis miestas tiesiog yra vienas didžiulis meno kūrinys, kurį nuodugniai apžiūrėti ir ištirti neužtektų ir viso gyvenimo.

Kelio ženklas Florencijoje

Spalio 8 - 9d. Almost kelionės pabaiga.. Tiek pamatyta, išgirsta, pažiūrėta.. 6 dienos, viena didelė kelionė. Viskas perrfecto.. Keliavimas veža, atplešia nuo realybės, kasdieninės rutinos, leidžia pakeisti aplinką ir galbūt net truputį viduje pakeisti save..

Šiame įraše neaprašiau dar daugybės dalykų, kuriuos prisiminiau tik rašymo metu arba tiesiog jie buvo ne itin reikšmingi. Neaprašiau ir prisiminimų, parsivežtų iš Varšuvos. Tiesiog, palieku tai kitam kartui. Tikiuosi šis mano įrašas leido bent kiek iš arčiau pažvelgti į tą tolimąją Italiją, kuri iš tikro nėra jau taip ir toli. Kaip visada, laukiu jūsų nuomonės, komentarų ir klausimų. Iki greito ir ramios nakties.

               

          Ramios nakties